Augalai gali tapti vienu stipriausių interjero elementų – jie sušvelnina griežtas baldų linijas, užpildo tuščius kampus ir suteikia patalpai gyvumo.
Tačiau atsitiktinai išdėstyti ar netinkamai parinkti augalai duoda priešingą rezultatą – erdvė atrodo netvarkinga.
Skirtumą lemia keli principai: augalo dydis, jo vieta patalpoje ir tai, kaip jis dera su likusia interjero kompozicija bei konkrečios patalpos paskirtimi.
Šalia pačių augalų, panašų gamtos artumo įspūdį gali sukurti ir kitos dekoro priemonės.
Puikus pasirinkimas norintiems papildomai papuošti namus gamtos tematika – fototapetai.
Geranamie.lt siūlo fototapetus su gamtos, augalų ar botaniniais motyvais, kurie gali papildyti gyvus ir dirbtinius augalus interjere, ypač esant didesniems, tuštiems sienų plotams, kai pavieniai vazonai savaime neužpildo erdvės.
Kodėl augalai svarbūs kuriant namų atmosferą?
Augalai interjere atlieka kur kas daugiau nei tik puošybos funkciją.
Žalia spalva natūraliai padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos, o pats augalas suteikia erdvei gyvumo, nes jis auga ir keičiasi kartu su gyventojais – tai savybė, kurios negali pasiūlyti joks kitas, statiškas interjero elementas.
Vizualiai žaluma sušvelnina griežtas baldų linijas, paslepia ne itin estetiškus kambario kampus ir suteikia patalpai natūralaus gylio.
Kai kurie augalai atlieka ir praktinę funkciją – tinkamai išdėstyti jie gali vizualiai atskirti vieną erdvės zoną nuo kitos nenaudojant fizinių pertvarų.
Mastelis ir proporcijos
Viena dažniausių klaidų – daugybė smulkių vazonėlių, kurie kuria vizualinį triukšmą, o ne harmoniją.
Geriau rinktis vieną ar kelis didelius, masyvius augalus – pavyzdžiui, plačialapes monsteras ar aukštas palmes – kurie užpildo tuščias erdves ir tampa aiškiu kambario akcentu.
Mažesnius augalus geriau grupuoti ant komodų ar lentynų, paliekant jiems papildomą, o ne pagrindinį vaidmenį kompozicijoje.
Vienas įspūdingo dydžio žalialapis augalas atrodo geriau nei begalė bet kaip sustatytų vazonėlių su apšiurusiais, nelabai išvaizdžiais augalais.
Tokį didelį augalą galima statyti ne tik ant grindų, bet ir ant įvairių patalpoje esančių paaukštinimų.
Aukščių žaismas
Augalai geriausiai atrodo, kai kartu kuria dinamišką vaizdą.
Verta derinti skirtingus lygius – vienas didelis augalas ant grindų, vidutinio dydžio ant staliuko, o svyrantis ant aukštesnės lentynos. Toks sluoksniavimas suteikia interjerui gylio, neperkraunant erdvės.
Jei namuose trūksta vietos ant grindų ar palangių, verta išnaudoti sienas – svyrantys augalai ant viršutinių lentynų ar stilingi pakabinami laikikliai leidžia žalumai „tekėti“ žemyn, užpildant tuščias erdves virš akių lygio.
Vazonų pasirinkimas
Kad augalai taptų vientisa interjero dalimi, svarbu pasirinkti tinkamus vazonus.
Jei namuose dominuoja žemiškos spalvos, gerai tinka natūralaus molio, akmens tekstūros ar rankų darbo keramikos vazonai.
Norint modernesnio įspūdžio, galima rinktis minimalistinius metalinius stovus ar betono imitacijos vazonus, suteikiančius industrinio prieskonio.
Augalo indas dažnai kainuoja net brangiau nei pats augalas, todėl jam nebūtina išleisti daug – tą pačią funkciją gali atlikti dekoratyvūs krepšiai, moliniai ąsočiai ar net dekupažo būdu atnaujinti seni vazonai.
Verta žinoti, kad augalai geriau auga keraminiuose, o ne plastikiniuose induose, o tiems, kurių šaknims būtina šviesa (pvz. orchidėjoms), reikalingi skaidrūs stiklo indai.
Augalai skirtingose namų zonose
Kiekviena namų zona turi savo paskirtį, todėl augalus verta rinktis pagal jų kuriamą nuotaiką ir konkrečias patalpos sąlygas.
Svetainėje, kaip namų vizitinėje kortelėje, geriausiai tinka aukšti, medžio tipo augalai stambiais lapais – jie užpildo tuščius kampus šalia langų ar sofos ir veikia kaip architektūriniai akcentai, padedantys subalansuoti stambių baldų mastelį.
Miegamojo zonoje verta vengti chaotiškų, pernelyg išsišakojusių formų – čia labiau tinka vidutinio dydžio, griežtesnio, grafiško silueto augalai, padėti ant naktinio staliuko ar komodos, kurie sukuria stabilią, ramią kompoziciją ir neapkrauna poilsio zonos.
Virtuvėje, kur baldų geometrija dažniausiai griežta ir funkcionali, masyvūs lapai netinka – geriau rinktis smulkios tekstūros augalus, pavyzdžiui, ritmiškai ant palangės išrikiuotus mažus vazonėlius su prieskoninėmis žolelėmis, kurios įneša dinamikos, tačiau neužgriozdina darbastalio erdvės.
Vonios kambaryje, kuriame gausu „šaltų" medžiagų – plytelių, stiklo, chromuoto metalo – šį šaltumą naudinga atsverti minkštomis, plastiškomis formomis.
Tam tinka svyrantys ar purūs, krūminiai augalai, pavyzdžiui, paparčiai, kurių minkšta tekstūra sušvelnina griežtus santechnikos kampus.
Augalus vonioje verta auginti tik tuo atveju, jei patalpoje yra langas – šilta ir drėgna aplinka be natūralios šviesos tinka toli gražu ne visiems augalams.
Kodėl svarbu atsižvelgti į apšvietimą prieš renkantis augalą?
Prieš perkant konkretų augalą, verta įvertinti ne tik jo išvaizdą, bet ir realias sąlygas namuose – kiek natūralios šviesos gauna patalpa, kokia joje temperatūra ir kiek laiko realiai bus skiriama priežiūrai.
Toks įvertinimas padeda išvengti itin dažnos klaidos – augalo pasirinkimo vien todėl, kad jis šiuo metu populiarus, nepaisant to, ar jis realiai tiks konkrečiai vietai.
Šviesos kritimo kampas taip pat svarbus – ne tik tai, kaip apskritai apšviestas kambarys, bet ir iš kurios pusės šviesa patenka, nes tai lemia, ar augalas atrodys ryškus ir gyvybingas, ar blankus, tarsi šešėlis.
Pietinės patalpos pusės tinka šilumą mėgstantiems augalams, rytinė ir vakarinė pusės – vidutinio šviesos poreikio augalams, o šiauriausia, vėsiausia patalpos pusė geriausiai tinka paūksmę mėgstantiems augalams, tokiems kaip paparčiai ar gebenės.