Apšvietimas gali įtakoja tai, kaip namuose atrodo spalvos, tekstūros ir atskiri dekoro elementai.
Tas pats interjeras dienos šviesoje ir vakare gali būti suvokiamas skirtingai, nes vaizdą keičia šviesos kryptis, intensyvumas ir spalvinė temperatūra.
Šie veiksniai lemia, kurios detalės pirmiausia patraukia dėmesį, kaip aiškiai matomos paviršių tekstūros ir ar spalvos išlaiko numatytą charakterį.
Todėl apšvietimą verta planuoti kartu su interjeru, ypač kai naudojami didesni sienų dekoro elementai.
Geranamie.lt siūlo fototapetus su skirtingo intensyvumo spalvomis ir motyvais, todėl apšvietimu galima reguliuoti, kiek ryškiai toks sienos akcentas išsiskirs bendroje interjero kompozicijoje.
Apšvietimas keičia spalvų suvokimą
Spalvą matome pagal tai, kaip paviršius atspindi šviesą į mūsų akis.
Todėl tas pats sienos, baldo ar paveikslo atspalvis prie skirtingų šviesos šaltinių gali atrodyti nevienodai.
Vienas svarbiausių parametrų yra spalvinė temperatūra, matuojama kelvinais.
Mažesnė kelvinų reikšmė reiškia šiltesnio atspalvio šviesą, kuri labiau paryškina rusvus, smėlio ir medžio tonus, o neutrali šviesa leidžia spalvas matyti artimesnes jų įprastam vaizdui dienos šviesoje.
Spalvų tikslumui svarbus ir CRI, arba spalvų atkūrimo indeksas.
Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo tiksliau šviesos šaltinis perteikia objektų spalvas.
Tai ypač aktualu, kai interjere svarbios subtilios paveikslų, tekstilės, medžio ar sienų dekoro spalvos.
Šviesos kryptis lemia, ką interjere pastebime pirmiausia
Šviesos kryptis padeda formuoti vizualinę interjero hierarchiją.
Tolygus bendras apšvietimas apšviečia visą patalpą, o kryptinė šviesa leidžia išskirti konkretų objektą ar paviršių.
Kai paveikslas, dekoruota siena ar lentyna apšviečiami ryškiau nei juos supanti aplinka, jie tampa labiau pastebimi ir įgauna didesnį vizualinį svorį bendroje kompozicijoje.
Šviesos kryptis keičia ir paviršių faktūrų suvokimą.
Iš šono krintanti šviesa sukuria šešėlius tarp reljefo iškilimų ir įdubimų, todėl medžio, tinko, tekstilės ar kitų faktūrinių medžiagų struktūra tampa aiškiau matoma.
Netinkamai parinktas šviesos kampas, priešingai, gali sukurti nepageidaujamą efektą.
Blizgūs paviršiai gali atspindėti šviesą ir akinti, o netolygiai apšviestas paveikslas ar sienos dekoras gali sugadinti bendrą vizualinį balansą.
Vieno šviestuvo dažniausiai neužtenka visoms funkcijoms
Toje pačioje patalpoje reikia kelių skirtingų apšvietimo tipų.
Bendras šviestuvas apšviečia visą erdvę, tačiau skaitymui, darbui prie stalo ar konkretaus dekoro išryškinimui reikia papildomo, tiksliau nukreipto šviesos šaltinio.
Dėl to apšvietimas patalpose sluoksniuojamas.
Bendras apšvietimas suteikia pagrindinį šviesos lygį, funkcinis apšviečia konkrečią veiklos zoną, o akcentinis išryškina pasirinktus dekoro ar architektūros elementus.
Pavyzdžiui: svetainėje lubinis šviestuvas apšviečia visą erdvę, toršeras prie fotelio suteikia šviesos skaitymui, o kryptinis šviestuvas išryškina paveikslą ar kitą sienos dekorą.
Skirtingoms patalpoms reikia skirtingos šviesos
Apšvietimas turi būti parenkamas pagal tai, ką konkrečioje patalpoje veikiame.
Maisto gaminimui, darbui prie stalo ar veido priežiūrai prie veidrodžio reikia tikslios ir gerai nukreiptos šviesos, o poilsio zonose svarbesnis mažesnis intensyvumas ir švelnesnis bendras apšvietimas.
Virtuvėje pagrindinis šviestuvas apšviečia visą erdvę, tačiau darbo stalviršiui reikia atskiro šviesos šaltinio.
Jis turi būti įrengtas taip, kad žmogus neužstotų šviesos ir ant paviršiaus nekristų šešėlis.
Vonios kambaryje svarbiausia tinkamai apšviesti veidrodį.
Iš viršaus krintanti šviesa meta šešėlius ant veido, todėl praktiškesnis sprendimas yra šviesa iš priekio arba abiejų veidrodžio pusių.
Miegamajame bendras apšvietimas reikalingas visai patalpai, tačiau prie lovos tiru būti naudojamas atskiras sieninis ar stalinis šviestuvas.
Jis suteikia pakankamai šviesos skaitymui ir leidžia vakare nenaudoti ryškaus bendro apšvietimo.
Taigi skirtingose namų zonose keičiasi ne tik šviestuvo tipas, bet ir šviesos kryptis, intensyvumas bei vieta.
Apšvietimu galima keisti patalpos proporcijų pojūtį
Apšvietimas keičia tai, kaip suvokiame patalpos dydį, aukštį ir atskirų jos zonų ribas.
Šviesa išryškina vienus paviršius, o kitus palieka tamsesnius, todėl keičiasi vizualinis erdvės vaizdas.
Tolygiau apšviestos sienos ir lubos sumažina ryškų kontrastą tarp paviršių ir tamsių kampų, todėl erdvė atrodo vientisesnė ir atviresnė.
Kryptinė ar lokali šviesa veikia priešingai – ji išskiria tik tam tikras patalpos dalis.
Taip didesnėje svetainėje galima vizualiai atskirti skaitymo, valgymo ar poilsio zoną nenaudojant pertvarų.
LED juostos užuolaidų nišose, po baldais ar palei architektūrines linijas dar labiau pabrėžia patalpos kontūrus.
Jos išryškina lubų, sienų ar baldų ribas, todėl šie elementai tampa aiškesne bendros interjero kompozicijos dalimi.
Apšvietimą reikia planuoti pagal baldus ir dekorą
Apšvietimo taškai turi būti planuojami pagal konkrečius baldus, veiklos zonas ir dekoro elementus.
Jei elektros instaliacija išvedžiojama dar nežinant jų vietos, vėliau šviestuvai gali atsidurti ne ten, kur jų reikia.
Pirmiausia reikia numatyti, kur stovės sofa, valgomojo stalas, lova, darbo stalas ir pagrindiniai dekoro elementai.
Pagal šį planą parenkamos vietos bendram, funkciniam ir akcentiniam apšvietimui, o tada numatomi elektros taškai, jungikliai ir konkretūs šviestuvai.
Tokia seka padeda išvengti praktinių klaidų: pakabinamas šviestuvas atsiduria tiksliai virš stalo, darbo paviršius apšviečiamas be trukdančių šešėlių, o kryptinė šviesa nukreipiama į pasirinktą paveikslą ar kitą dekoro elementą.